- kriunas
- kriùnas sm. (4) 1. sunkus kosulys: Ans kriūnavo, kaip kriùnas užpuolė jį dovyti J. 2. kas dažnai kosti: Kriùnas, kur kriūnuo[ja], krokščia, sunkiai kosa J. Dusulingas žmogus kožnas kriùnas Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kriūnas — kriū̃nas sm. (2) prietaisas rąstams kelti; žr. 2 kranas: Rąstą užkėlė su kriūnù Žd. Su kriūnù kelia rąstą ant ožių Yl. Be kriūno nebūtumiam įkėlę tokio aulio tiek aukštai Skd … Dictionary of the Lithuanian Language
kriūnuoti — kriūnuoti, uoja, ãvo intr. sunkiai kosėti: Kad kriunas užpuola bobą, tada jijė kriūnuoja (sunkiai kos) J. Ko tu kriūnuoji: gal pašalai? Aln. Peršalo, o dabar kriūnuõs Ut … Dictionary of the Lithuanian Language